Dowry III / Kraitis III

Kraitis III
Tavo akys anapusėn žiūrinčios o gal manosios iš šiąpus jas stebinčios
Tavo virpantys pirštai perregima oda aptraukti
Tavo sruogos plaukų prieštaraujančios jėgai traukos ir stūmos
Tavo veido oda suplonėjus per mirksnį per naktį
Aš ilgėsiuos tavęs kai anapusėj megsi kilimą vabzdžiams
kai judės nesukaustyti pirštai ant smėlio klavyrų
kai į avilius bitės išspietusios grįš parlydėtos griežtų serafimų

Kraitis/Dowry was and is about the memory, and, to be precise, about my memory of my grandma from my fathers side, and me. A day has come today for the third dowry, it’ll be the last probably. It’ll be in black. It’ll be in a garden, on a crossroad, under the branches of a walnut tree.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s